Laiškas .Su Naujaisiais

Tik vieno žodžio“Mama“
Man vakarais pristinga,
Kada guluosi ir keliu;
Rytais laukiu skambučio, -
Jisai toli ir stringa
Kaip ašara aky...
Tada Tu nueini miegoti,
O aš rašau tau laišką,
Nesiunčiu-jisai širdy...
Ir gali snigti ar lietus krapnoti,
Aš jį išsaugosiu -
Švarus bus ir be sopulio,-
Paslėpsiu šypsenoje,
Kuri bėga į Tavo akis.
Naujieji Metai -
Koks Tu didelis į stotą
Ir koks dar mažas
Mano meilės atspindy...
Kad šie Naujieji
Būtų Jums abiems geri,
Visiems - laimingi ir linksmi.

Tikiu

Praranda kelias takelius,
Jeigu naujai pataiso,
Pastato užtvaras painias,
Kad nenukristų nevalyvas
Arba labai girtas...
O tegu eina ir šleivoja,
Kur daugiau nugrius -
Tiktai į žemę, kur pavojai;
Išmoks suprasti tik tada,
Kad ir visi praeina
Ir visiems keliai
Ne rožėmis nuklojami...
Pasirinkau taką -
Siauru keliuku einu,
Ne man asfaltas -
Labai dvokia...

Vėjas

Nesuklupau, nesušukau -
Ruduo akis atvėrė.
Tik nuraudau, pabučiavau
Didžiulį klevo lapą ,
Krentantį nuo vėjo...
Skridau, verkiau,
Kad jis mane paliko
Lietuje ir vėjuje -
Toks šaltis lietė,
Gnaibė lūpas ilgesys,
Pakilusias vien į tave
Moters rankas,
Sugrubusias nuo vėjo...
Nesislapstau, einu
Pro klevą, jau raudoną,
O plaukus darko vėjas.
Jei Tau nepatikau,
Dabar tik dar stipriau
Apglėbęs laiko vėjas...

Mocartas

Klausausi Mocarto
Ir tartum girdžiu,
Kaip tyras upeliukas
Per giminę alma -
Užkliūva, rieda
Per akmenėlius,
Į tolimą vaikystę neša, -
Tartum lopšį,-gaidą.
Iš ten ir šaltinėliai
Trykšta pagrioviais,
Surenka vandenį -
Jis tampa šventas,
Kai jį palaikęs rankose
Švaria siela žmogus
Vėl supila į srovę ...
Virpa smuiko stygos,
Paslaptingos arfos -
Tai mano sielą
Tartum juodą dirvą
Aidas varpo...