Kai žirnis ar pupa
Užauga aukščiau stalo,
Jau turi savo veidą,
Kurį kažkas ir
nugrimavo...
Pažiūri, kas aplinkui,
Ar tik nesumelavo,
Kada pagyrė nelauktai
Arba netyčia ir
nufotografavo,
Nes turi fotografą
savo...
Būna dažnai, kad rieda
žirnis
Net per stalą,
Nes apvalus labai,
O pupa auga sau toliau,
Nes taip aukštai dangus,
Ilgai prie jo keliavo
Ir niekam nemelavo...
O kuo norėtumėt pabūti,
Mano mieli draugai,
Žirniu, pupa
Ant bendro mūsų stalo?
