Kai
klounas verkia,
Visi
kvatoja net sušlapę,
Nes
nuvarvėjo jo dažai;
Išeidami
iš salės
Patys
nusišluosto
Ir
nebežino, kas tai -
Seilės ar
šampanas,-
Paliko
tiktai burbulai...
Kaip gera
būna,
Kai kitus
kutena,
O patys
stebi atskirai,
Tada ir
klounas
Raito sau
dryžuotas
Ir taip
trumpas kelnes,
Kada
kitiems atsisega diržai...
Nedrįsk
paliesti
Tik
vienintelio vienuolio,
Nes jis
teisus prieš Dievą,
Nors
žmonės mato,
Kad būna
ir kitaip...
