Gintarės Jurgės foto
Beribis
– tik dangus,
O
žemės gylis
Seniai
išmatuotas,
Mąstau
jausmais,
Beribis
aukštis ir juose,
Kol
smėliu neužklotos…
Kalbu
su tavimi,
Prikeltu,
lyg užgimusiu,
Vėl
man padovanotu,
Šalia
– maži vaikaičiai,
Tik
jie ir džiaugsmo ašaras
Dabar
nušluosto…
Beribė
motinos širdis,
Tėvo
meilė – neribota,
Kol
esame ne danguje,
Žemėje
kiekvienam iš mūsų
Nors
mažas lopinėlis
Dangaus
duotas.
