Nuodėmės

Prisikėlimas gamtoje,

Toks pats ir širdyje -

Turėtų sprogti šakele,

O ne spygliuotu vainiku

Pasruvusi kakta.

Jeigu ta nuodėmė -

Kančia tik sau,

Ją ištirpdys ir laikas;

Užgis žaizda,

Kad ir tekės iš jos

Tyli rauda kažkurį laiką.

Kaip ją užgydysi,

Jei ta kančia

Ir tavo artimam?

Jokia gėlių pynė

Nepridengia akių

Ir negalėsi niekada

Pakelti jų į dangų...

Kiek gyvenu,

O tokia nuodėme tikiu,-

Jos neužgydo laikas.

Taip savo sielą saugau,

Tu irgi saugok.

Velykų margumynai

Ei, berneli,

Aš – mergelė;

Visos mados -

Tik akelėms,-

Trumpas ar ilgas sijonas,

Vis tiek mato

Gudrus Jonas.

Kitas eina aplink stalą

Ir pamato tik pyragą;

Dar geriau,

Kad suraikytas,

Atsikando Jonas kitas...

Šelmis - visada melagis,

Ras ir trupinį sugavęs,

Net žiūrės šnairai į Oną,

Kam per trumpas

Jos sijonas.

Jonai, į save žiūrėk,

Ir akių tiktai neslėpk,-

Pas kitas ir ne pyragai,

Svetimi gardžiau net kvepia...

Istorija yra rašoma mūsų visų

                                                                   Ačiū Gintarei už foto

Daug kam norėtųsi,

Kad niekas nesikeistų,-

Jau pamiršti išsekinti,

Be teismo nuteisti,

O Sibiro sniegynuose

Net kaulai palikti pliki...

Kieta ranka jiems smogė

Ir nežiūrėjo net tautybių,

Kas prieš pasakė,

Tie buvo pasmerkti...

Visa tautų vergovė

Grįsta viena „tiesa“,

Kad saulė Lenino

Ir Stalino šviesi.

Praėjo šitiek metų,

Sugriuvo melo pilys,

Dabar yra dar kai kurių viltis,

Kad iš griuvėsių kils iš naujo

Ir postamentus paramstys.

Pakeis tik laikraščių

Šiek tiek kitokius pavadinimus

Ir marš visi į praeitį,

Tokia minkšta ta informacijų kova.

Už ką kovojama?

Patys paklausia ir atsako:

-Leninas.

Iš asmeninio archyvo

Pastebėjimas iš patirties

Įdomūs nuopelnai,

Netgi vardai,

Medaliai, pagyrimai,

Kada prisimena citatą,

Vieną kitą,

Ir ant kulnų

Visiems ta pačia mina...

Citatomis pastato užtvarą,

Kas mokėsi roles

Iš to vienintelio V. Šekspyro

Ir iki šiol tebevaidina...

Kitam įstrigo net į atmintį

L. Tolstojus,

Nes citata prilipo

Netgi jam pačiam,

Kada istoriją jau mokėsi,

Deja, po įžymaus rašytojo.

Prisimenu ir aš A. S. Puškino

Gražiausias citatas

Iš pasakų lobyno;

Tegu ir auga ąžuolas,

O apie jį net katinas

Vis būna laisvas -

Be gūdžios prigimties

Ir be vergo grandinių.

Iš pastebėjimų

Jei ko nežinome,

O daugel ko,

Ieškojimų kely

Nėra ribų,

Ką vienas randa,

Kitas tikrina,

Dažnai atranda,

Kad buvo eita

Klaidingu keliu.

Žmogus vis ieško,

Ko tik nori,

Tą suranda,

Kad būtų ir patogu,

Netgi malonu,

Bet po kiek metų apsižvalgo,

Kad kietas patalas

Buvo smagu.

Pagarba ir meilė

Jei vyras nepagarbiai kalba

Apie moterį,

Jis niekina ir motiną,

Kuri atidavė gyvenimą

Tik jam, vienam;

Kada jis gimė,

Laimino gyvenimui,

Kad būtų užtarėjas žmonai,

Kuri bus ištikima jo vaikams.

Yra gyvenimo sutverta,

Kad tęsiasi gyvybė

Iš vieno į kitą -

Tai pagarba ir dangui,

Savo žemei,

Amžina tąsa naujoms kartoms.

Vyro stipresnės rankos,

Bet lūpose ir geras žodis

Labai tiktų jai ir jam...

Šeima

Kas gyvena šeimoje,-

Ne po vieną, ne po du,

Turi nemažai vaikų,-

Nėra laiko per Kaziuką

Aplankyti kitą Kazį,

Pasėdėt prie buteliuko.

Kada miega anūkėlis,

Skaitau žinias – pertraukėlė.

Padainuosiu apie savo,

Ko dar niekas nedainavo:

Mano draugė, taip gi Onutė,

Slaugo ji savo motulę,

Kuri serga, lovoj būna,

Nė prigulti nebegali -

Tokią senas gauna dalią...

Šimtas metų greitai būtų,

Jeigu iš ligos ištrūktų.

O duktė prie jos galvos,

Neapleidžia tik maldos.

Daug jau metų ji nemato,

Kas ten gatvėse, teatruose;

Dar prie šono anūkėlė,

Juk šeima – ne žodžiais,

Tyliai.

Džentelmenai

Mačiau, kaip gražus šunelis,

Vedamas su pavadėliu,-

Visas toks gražios spalvos,

Kuris niekada nelos...

Bet jo prigimtis tokia,

Kas tik bėga,

Ant to šoks...

Pasitaikė po ranka,

Katė raina, ir gana;

Ji beglobė – be namų,

Kas užtars, jeigu ne tu...

Bet du paaugliai pamatė,

Sniego gniūžtėmis apmėtė,

Tik nelojo ant jų šuo,

To nemokytas lig šiol...

Buvo vyrai kažkada -

Džentelmenų ta karta;

Sukryžiuodavo špagas

Dėl vienos moters garbės

Kelraiščio - ne prabangos,-

Tokie niekad netylės.