Nesuklupau, nesušukau -
Ruduo akis atvėrė.
Tik nuraudau, pabučiavau
Didžiulį klevo lapą ,
Krentantį nuo vėjo...
Skridau, verkiau,
Kad jis mane paliko
Lietuje ir vėjuje -
Toks šaltis lietė,
Gnaibė lūpas ilgesys,
Pakilusias vien į tave
Moters rankas,
Sugrubusias nuo vėjo...
Nesislapstau, einu
Pro klevą, jau raudoną,
O plaukus darko vėjas.
Jei Tau nepatikau,
Dabar tik dar stipriau
Apglėbęs laiko vėjas...
