Esu ir
visada buvau
Labai arti
prie žemės,-
Lietuvos
kraštas -
Žemdirbių
vaikai.
Kokie ten
mūsų miestai,
Kai gali
per dieną
Apeiti ir
surasti,
Kur
pakrūmėje
Vaikus
kurapkos peri,
Pakelti
vanagą nuo stuobrio
Ir
paklausyti varpo
Kiekvienos
bažnyčios atskirai.
Matau nuo
aukšto kalno
Daugelį
upelių
Ir
kapines, kur atgulė
Mūsų
tėvai.
Gyvenimas
gražia srove
Per
akmenis teškena,
Iš jų ir
statomi
Gimtinės
pamatai.
Mes –
žemdirbiai.
