Karmen

Nereikia rašto

Nei akompanavimo,

Yra tik ritmas -

Šokis ugnyje,

Plevena tavo skraistė,

Kaklaraiščiui ant kaklo

Vietos nebėra...

Abu mes – karalaičiai,

Tik pamečiau keliaraištį

Ir prijuostė ranka siūta...

Pamojo vėjas

Ir lekiu pakrante,

Kur šaukia jaudinantis aidas

Ir šoku su kitu...

Atleisk.

Ruošiamės žiemoti

Mano artimiausi draugai

Pamatė kurmis pelę,

Įlindo į urvelį

Ir mano sau,

Kad bus šilčiau,

Gal net uodų atsikračiau...

Bet pelei reikia grūdo,

O kurmis slieką grūda...

Abu padūko tamsoje

Ir pasiklydo tyloje...

Vienas taip šaukia,

Kitas rėkia,

Abu neranda išeities

Ir vis nesusisiekia.

Kam ta tamsa,

Jeigu tyla,

Tik vieną šiurpina nakčia?

Pelė išlindo iš urvelio,

Bet iki šiol to kurmio

Pamiršti nebegali.