Atskrido
šarka ant šakos
Ir
savo šefą,
Vanagėlį
raibą, giria, –
Galbūt
numes kąsnelį
Arba
blizgutį, nors pagyrą...
O tas
tik pažiūrėjo:
Žiemos
pradžia,
O ji,
pašiurpusi,
Uodega
trumpa
Ir
kailiniai prairę,
Kokia
jinai panelė,
Netinka
tikriems vyrams...
Sumojo
šarka:
–
Nupirk, būk vyras,
Pridėk
ir limuziną.
