2012 m. kovo 31 d., šeštadienis

Pastebėjimas prieš vasarą



Ant kalnelio jau atšilo,
Lenda visas šnabždėlynas -
Kas ant smilgos , ant ilgos
Pasistojęs užgiedos:
-Oi, nėra tvarkos!
Einame tvarkos daryti,
Pusrytis palauks bent sykį...
O mėšlavabalis šypso:
-Tegu rėkauja padykę,
Kai užkims visi prieš vėją,
Tada būsiu pirmutinis.
Taip nuleidžiamas ir garas
Kad nesprogtų „samovaras“...
Kai tik šiluma ateina,
Visi savo lizdus taiso,
Tada nebėra peštynių -
Viską jau išsidalinę,
Vieni kitiems rankas spaudžia,-
Tikra brolija – draugauja.




2012 m. kovo 30 d., penktadienis

Neplak savęs



Kiek daug jausmų
Kiekvienas turime;
Gražiausias – meilė,
Ji jau gimstant mums duota.
Savo mamos akis
Labiausiai mylime,
Po to tik artimas, kitas.
Giliausias jausmas -
Gėrio atminimas,
Kuris ir pakelia
Į aukštumas kitas,
Tada ir vienas kitą mylime,
Yra ir tikslas vienas -
Įkopti ir į kalnus,
Aprėpti lygumas žemas.
Galiu dabar ir tau sakyti:
Blogiausias jausmas -
Tai savigrauža,-
Lyg landus kirminas,
Labai šlykštus
Ir daug piktesnis
Negu slibinas,
Kurį tik nugali stiprus.



2012 m. kovo 29 d., ketvirtadienis

Futbolas



Ne kartą pakliuvau
Į futbolo varžybas;
Taisyklių dar tada
Gerai nesupratau,
Mačiau, kad visi bėga,
Kumščiuoja vienas kitą,
Spiria, kojom trypia...
Tas pats tribūnose -
Atsigrįžau, kai niuksą
Jau į nugarą gavau,
O ten - mano kaimynas,-
Toks storas tarsi kamuolys
Ir kumščius trina...
Išsigandau, pašokau
Ir kad spyriau -
Pataikiau moteriškei,
Kuri sėdi nuošaliau,
O ta tik atsigręžus
Švyst mano kaimynui.
Dabar visų jau nuotaika gera -
„Į šviesią ateitį“
Tie spyriai.

2012 m. kovo 25 d., sekmadienis

Vakaro maldos žodis



Jau vakaro šešėliai
Žemę gaubia,
Saulutė suglaudė
Ir spindulių sparnus...
Kas tamsoje dar mūsų
Žemę saugos,
Jeigu šviesos nebus?
Gal aukurą uždegsime
Ant aukšto kalno,
Prie jo aukosime žolynus
Ir kalbėsime maldos žodžius:
-Gerumo angele šviesiausias,
Apsaugok mus.
Padovanok ir mums sparnus,
Kad dar galėtų skristi
Mūsų gražios mintys
Ir nusileistų net iš debesų
Gerumo lietumi
Pas mus...
Iš kur pasaulyje
Tiek paklydimų ir skriaudų?


2012 m. kovo 23 d., penktadienis

Rimučiui Narkui



O! Daug pasaulyje žmonių,
Kurie tik šiandien gimė.
Kiek bus tokių,
Kaip šiandien mes,
Po visą žemę pasiklydę...
Kiek daug ir motinų,
Dar laukiančių sūnų
Pargrįžtančių iš kelio;
Prie slenksčio stovi
Vis su rankšluosčiu,
Kad jam nušluostytų
Rankas ir kojas...
Pati nubraukia veidą,
Oi, koks ilgesys
Prie vartų apsistoja...
Tartum liepa rauda.

Su Tavimi



Yra gyvenimas,
Kai akys žiūri,
O kitas – užsimerkęs,
Tik jausmai nuogi;
Renkiesi tą,
Kuris su meile
Tau dar prie širdies,
Bet vis tą dieną,
Kuri šviesi...
Ir vėl tavo valia,
Kada keiti...
Net saulė mūsų
Dieną turi,
Naktis – kitiems.
Juk esme visi tokie...

2012 m. kovo 20 d., antradienis

Pastebėjimas 8



Kiek daug žmonių
Kurie tik šneka, kalba
Ir nieko nepasako,
Niekuo nerizikuoja.
Jų žodis – burbulas,
Susprogsta susidūręs
Netgi su spygliu;
Vėjas pakeičia kryptį,
Jis atgal vingiuoja,
Subliūkšta prisiglaudęs prie kitų,
Ištykšta nuo purslų.
Kiekvieną dieną odą maino,-
Chameleonas būna toks
Iš baimės ar kitokių priežasčių...
O kas tikės tuo žmogumi,
Kuris visus kampus apeina
Ir prisiglaudžia prie slidžių?


2012 m. kovo 17 d., šeštadienis

Poilsio valanda



Ką padarytų per dieną žmogus,
Jei eidamas, rašydamas
Niekuomet nepavargtų?
Būtų knyga, pilna jausmų,
Nebūtų ašarų nė vargo.
Pakeltų debesį ir akmenį;
Jie - vienas kito svertas,
Sujungtų ir upių krantus,
Jeigu jų būtų vertas...
Pasotintų savo vaikus,-
Jie - dešimt pirštų,
Kiekvieno antspaudas kitoks -
Tai prigimtinis atvaizdas.
Oi, ką likimas dovanos,-
Kiekvienas žemei reikalingas,
Tarsi ant priekalo nukaltas,
Tik tokios mano mintys,
Mano pirštai – rankos,
O aš – tiktai pavargęs kalvis?

2012 m. kovo 9 d., penktadienis

Gerumo kaina



Būti geram -
Labai jau paprasta ir lengva,
Tereikia būti savimi;
Kiekvienas turi sėklą brangią,
Kurią pasėjo tavyje
Tėvai geri.
Nereikia priesaikų,
Nereikia keisti vardo,
Tik būti atviru,-
Pasaulyje visi geri;
Dar nemačiau nė medžio -
Visai lygaus, be rando,
Bet nesiskundžia,
Kad kažkas jam buvo negeri...
Ir vyšnią palenkė,
Netgi šaką nulaužė,
Kad tik pasiektų vaisių,
Kurie saldesni...
O ant viršūnės,
Visada arčiau prie saulės,
Prinoksta ir anksčiau,
Ir didesni...