Atleisk, sūnau

Draugų foto

Dangau, kur mano akys?

- Žiūrėk savo vaikų,-

Sūnus pasakė...

Žiūriu ir pražiūrėjau

Vieną vasarą plaštakę,

Ji kilo ir nukrito

Vieną dieną pragyvenusi

Ir nieko nepasakė...

Prisirinkau kaštonų,

Sudėliojau juos ant tako,

Kad grįžusi iš tolimų minčių

Surasčiau savo rytą,

O gal vakarą...

Esu viena,

Seniai viena likau

Ir niekas man neglostė rankos,

Kada radau nutilusią,

Nukritusią šalia kaštonų

Ir svajų plaštakę...

Atleisk, sūnau.