Geri ir ne taip geri

Kai klounas verkia,

Visi kvatoja net sušlapę,

Nes nuvarvėjo jo dažai;

Išeidami iš salės

Patys nusišluosto

Ir nebežino, kas tai -

Seilės ar šampanas,-

Paliko tiktai burbulai...

Kaip gera būna,

Kai kitus kutena,

O patys stebi atskirai,

Tada ir klounas

Raito sau dryžuotas

Ir taip trumpas kelnes,

Kada kitiems atsisega diržai...

Nedrįsk paliesti

Tik vienintelio vienuolio,

Nes jis teisus prieš Dievą,

Nors žmonės mato,

Kad būna ir kitaip...