Naujas senos politikos alus

Vasara buvo karšta,

Kaip paplūdimy brasta,

Pamaniau, atsigaivinsiu –

Alaus butelį nupirksiu,

O ant jo ir etiketė,

Kaip iš dramblio darė tėtį:

Būrys blusų susirinko,

Už vieno stalo sutilpo,

Vienos buvo iš anapus,

Kitos – dar jauniklės,

Net politikoje šlapios...

Pasirinkimas – ne grūdas,

Kuris byra į aruodą,

Strikčioja jos aplink lėkštę,

Ir nežino, kam čia tėkšti...

Nusitaikė į agurką,

O šalia – kas daro tvarką, –

Yra ir su kuo mojuoti,

Nesutinka – tam ir tvoti.

Už Atlanto vis važioja,

Bet Europoje dainuoja...

Kol jos sprendė savo bylą

Ir šalti barščiai sušilo.

Viskam dažnai būna galas:

„Vyrai, gerkit mano alų!“

Pabudome ir kelkimės

Pakliuvusi buvau į Rojų,

Kur vieną angelą visi sapnuoja,

Tik parašiau kelias frazes

Ir buvau išmesta

Pro duris laukujas …

Skaistykloje pasisukiojau,

Draugų tenai ieškojau,

Bet niekur santarvės nėra,

Geriau sudegčiau pragare...

Liūdni dienos atsitikimai,

Kai tokie ten linksmi kaimynai,

Iškeikia šalį,

Kurioje pats Dantė gimė.

Pas mus visi valdžiažmogiai,

Jiems vietos nebėra,

Todėl patraukė svetur per marias...

Belieka vienas kapitonas,

Kuris valdys šėtonus.