Naujas senos politikos alus

Vasara buvo karšta,

Kaip paplūdimy brasta,

Pamaniau, atsigaivinsiu –

Alaus butelį nupirksiu,

O ant jo ir etiketė,

Kaip iš dramblio darė tėtį:

Būrys blusų susirinko,

Už vieno stalo sutilpo,

Vienos buvo iš anapus,

Kitos – dar jauniklės,

Net politikoje šlapios...

Pasirinkimas – ne grūdas,

Kuris byra į aruodą,

Strikčioja jos aplink lėkštę,

Ir nežino, kam čia tėkšti...

Nusitaikė į agurką,

O šalia – kas daro tvarką, –

Yra ir su kuo mojuoti,

Nesutinka – tam ir tvoti.

Už Atlanto vis važioja,

Bet Europoje dainuoja...

Kol jos sprendė savo bylą

Ir šalti barščiai sušilo.

Viskam dažnai būna galas:

„Vyrai, gerkit mano alų!“