Gerumo medis auga
Iš gerumo sėklos,
Kantrybės pasipuošia šakomis,
Gerumo žiedas išsiskleidžia,
Kai kito skausmą supranti…
Gerumas savaime nepasisėja,
Ilgai purenam dirvą akimis,
Kol daigas dygsta,
Papučia šiltesnis vėjas,
Gerumo lašeliu palieja,
O kito vargą,
Kaip savo, augini…
Gerumo laukiame visi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą