Nieko gražesnio nesu mačiusi

Čia krintantys lašai -
Tai dangaus perlai,
Ne ašaros sidabro,
Kurių tiek žemėje
Dabar pribiro
Dėl pavasarinio purvo,
Kurį vis miname
Per pievas ir miškus...
Gyvenimas tai dangui skyrė,
Bet ko negali pasiimti
Paprastas žmogus...
Oi, koks dosnus
Pavasario lietus.