Šis pavasaris padykęs -
Krauna sniegą ant Velykų,
Net ir žvirblis pasninkauja
Slieko niekaip neištraukia...
Tada šarka ant šakos
Tarškina, kaip visados:
-Pulkime visi prie kalno,
Kad nebūtų dangaus delno,-
Jis mums šilumą uždengęs...
Tada pulkas pasikėlė
Ir nuskrido į saulelę...
Taip arti, atrodo, matosi,
Net sparnu paliesti galime
Ir pietums sliekai – ant stalo...
O erelis gyvai žiūri
Jis ir patyrimo turi:
-Skriskit, bėdžiai, juk sparneliai
Prisitaikė prie vištelių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą