Taip ilgai gyvenau,
Kiek skausmo buvo
Ir nemiga kankino
Dėl mirties ir netekčių,-
Jauna buvau stipri
Ir viskam atsispyriau,
Net įveikiau nežinomas kliūtis.
Vis netikėjau iki pabaigos
Ir dabar dar netikiu,
Kad yra likimas,
Kuris dėlioja įvykius už mus,
Tiktai tikiu, kad yra žmonės,
Kurie daug daugiau sužino
Ir apie mus, ir apie kitus.
Tada prasideda lenktynės,
Kas apsukresnis ir gudrus.
Ką gaus iš kito,
Tokio mažo kiuraklynio,
Gal netiki mažuoju žmogumi,
Pagal save matuoja ir kitus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą