Kaip
septynios musės
vieną avį
pjovė...
Nuo
pavasario avelės
Ganosi sau
ant pievelės,
Nors maža
dar ta žolė,
Bet
pakanka joms paėsti.
Musės
irgi atsibudo,
Joms
nemalonu prie š...
Skrenda
avių paganyti,
Po
apylinkes dairytis.
Viena
zyzia prie ausies:
- Kam tu
žolę gadini?
Kitai
labai nepatiko,
Kad avelės
nėra plikos...
O trečia
prie uodegos,
Dar
ploniau, kad užgiedos:
- Kaip
čia nešvaru, negera,
Aš
nemyliu tų avelių...
Kitos
keturios prie vilnų
Bandė dar
prisikabinti...
Avys šast
visos į krūmą -
Taip muses
nuo savęs stūmė.
Čia
galėčiau ir sustoti,
Musės
tyli,
Avys
sočios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą