Krenta Rojaus obuoliai

Verslas – biznis – pinigai –

Šios dienos mintys, darbai, –

Vakar lakstėm ubagais:

Viena pora žiemai batų,

Vienos kelnės ir chalatas,

Kad paslėptų „automatą“...

Niekas dar nesugalvojo,

Kaip pakeisti žavų Rojų,

Kur išdygo obelis,

Ten nukrito obuolys,

Dviese jį surado, kando,

Kol gerovės atsikando...

Dabar nieko nebebarkim,

Kas už mūsų Rojaus vartų, –

Vieną obuolį teturim,

Sukam biznį

Ir į dangų nebežiūrime.

Pastebėjimas

Kada išmokstame

Į rankas paimti pliauską,

Iš jos išskobiame medinį šaukštą,

Į dubenį pasemsime

Ir gėlojo vandens...

Išvirę sriubą

Padalinsime po lygiai šeimai –

Pirma senoliams

Ir mažiems vaikams,

Po to, kas liks, patiems...

Iš to susideda gyvenimas, –

Kiekvieną dieną valgome,

Auginame vaikus,

Išmokstame sėdėdami už stalo

Ir pamokas, kaip maldą,

Kad gerbtume ir žodį,

Ne popierius tuščius...

Gyvenimas – diskusija,

Kur nauji kyla klausimai,

Bet pradedame juos nuo šaukšto,

Kas gera dubeny,

Ką turime visi...

Išgarsėjau nuo vėjo.

Kada pupa nuriedėjo,

Po stalu visi sėdėjo –

Tėtis, vaikai ir mama,

Net katytė murzina,

Bet visi lenktis tingėjo,

Pa pa pa ir to gana,

Taip pupa ir pasisėjo.

Kas į dangų panorėjo,

Laistė ir daugiau norėjo,

O bobutei buvo smalsu,

Su kuo ten diedukas barsis.

Pupa augo ir žydėjo

Ir daugiau neužderėjo,

Nes iš senių – tiktai vėjai:

Iki dangaus stiebas kilo,

Blynai keptuvėje svilo,

Nebebuvo kam apversti,

Kai pupa rūpėjo barščiams...

Kas gardžiau – visi suskumba,

Ir prie puodo, ir į dangų...

Diedas pirmas palypėjo,

Ir atrado, ką norėjęs,

O močiutė – atsargi,

Tegu lūžta didesni...

Kam pupa, o jai – garbė.

Naujas senos politikos alus

Vasara buvo karšta,

Kaip paplūdimy brasta,

Pamaniau, atsigaivinsiu –

Alaus butelį nupirksiu,

O ant jo ir etiketė,

Kaip iš dramblio darė tėtį:

Būrys blusų susirinko,

Už vieno stalo sutilpo,

Vienos buvo iš anapus,

Kitos – dar jauniklės,

Net politikoje šlapios...

Pasirinkimas – ne grūdas,

Kuris byra į aruodą,

Strikčioja jos aplink lėkštę,

Ir nežino, kam čia tėkšti...

Nusitaikė į agurką,

O šalia – kas daro tvarką, –

Yra ir su kuo mojuoti,

Nesutinka – tam ir tvoti.

Už Atlanto vis važioja,

Bet Europoje dainuoja...

Kol jos sprendė savo bylą

Ir šalti barščiai sušilo.

Viskam dažnai būna galas:

„Vyrai, gerkit mano alų!“

Pabudome ir kelkimės

Pakliuvusi buvau į Rojų,

Kur vieną angelą visi sapnuoja,

Tik parašiau kelias frazes

Ir buvau išmesta

Pro duris laukujas …

Skaistykloje pasisukiojau,

Draugų tenai ieškojau,

Bet niekur santarvės nėra,

Geriau sudegčiau pragare...

Liūdni dienos atsitikimai,

Kai tokie ten linksmi kaimynai,

Iškeikia šalį,

Kurioje pats Dantė gimė.

Pas mus visi valdžiažmogiai,

Jiems vietos nebėra,

Todėl patraukė svetur per marias...

Belieka vienas kapitonas,

Kuris valdys šėtonus.