Atidariau duris,
Į veidą pliūptelėjo
Oras šaltas;
Žinau-dabar ruduo
Ir vėjas čia nekaltas.
Po kojomis šalna,
Atsikvėpiau ir į krūtinę,
Tiesiog pačioje širdyje,
Mano jausmai prabilo...
Kaip gera, kad galiu
Per savo kiemą dar keliauti...
Už jo -tabu,
Galiu užtrukti
Ir nebesulauksit.
2010 m. lapkričio 12 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą