Pasaulio pamatai
Apie galingą laiką,
Išsaugoti ir knygos,
Žemės mūsų prigimtos,
Ir brisdamas per pievą
Ar žaliuojančią palaukę
Paskęsti laiko-
Saulės spinduliuos.
O ji danguj šviesi
Neišmatuojamoje begalybėje -
Virš visko laiminanti,
Anot mielo K.Donelaičio,
Dievo mus globojanti ranka.
Ir tokį pamatą jaučiu
Kaip amžinojo laiko begalybę,
Į kurį skrenda ir mintis mana.
2010 m. lapkričio 3 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą