Kiek
gavusi kada esu
Garbės ir
pagyrimo raštų,
Visus
išmėčiau dirbdama
Tą patį
darbą -
Tik pati
rašydama
Ant balto
popieriaus
Su juodu
rašalu...
Nukrisdavo
dažnai
Ir didelis
toks lašas,
Išsiterliodavo
delnai,
Bet
nusiprausdavau ir vėl rašiau,-
Duonos
neprašo...
Iš nieko
nesiskolinau,
Ką davė,
tą ir paėmiau,
Iš nieko
neprašau
Nė vieno
juodo lašo...
Jeigu
užtiško, nubraukiau
Ir vėl
rašau -
Ne dėl
garbės ar turto,
Tuo
labiau- dėl juodo parašo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą