Ačiū draugams
Tikrasis menas,
Kada būni laisvas
Nuo pono ir ponių,
Kai viena plunksna
Tau tiktai paklūsta
Ir groja ausyse
Auksinė fleita,
O pritaria su lyra
Šimtas katinų...
Vieni ant pievos tupi,
Kiti - netgi ant kalnų;
Balti kaip sniegas,
Uodegas tik raito,
O meteoras skrieja
Vis į mūsų žemę
Ir išsirinko tarsi nuotaką,
Vienintelę net iš visų...
Dabar ir laukiu,
Kada gražiai mirsiu,
Be skausmo ir vargų,
Mirtis juk nemirtinga,-
Į žvaigždes panirsiu,
Dar su pavasario daina
Iš katinų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą