Kas gyvena
šeimoje,-
Ne po
vieną, ne po du,
Turi
nemažai vaikų,-
Nėra
laiko per Kaziuką
Aplankyti
kitą Kazį,
Pasėdėt
prie buteliuko.
Kada miega
anūkėlis,
Skaitau
žinias – pertraukėlė.
Padainuosiu
apie savo,
Ko dar
niekas nedainavo:
Mano
draugė, taip gi Onutė,
Slaugo ji
savo motulę,
Kuri
serga, lovoj būna,
Nė
prigulti nebegali -
Tokią
senas gauna dalią...
Šimtas
metų greitai būtų,
Jeigu iš
ligos ištrūktų.
O duktė
prie jos galvos,
Neapleidžia
tik maldos.
Daug jau
metų ji nemato,
Kas ten
gatvėse, teatruose;
Dar prie
šono anūkėlė,
Juk šeima
– ne žodžiais,
Tyliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą