Nuodėmės

Prisikėlimas gamtoje,

Toks pats ir širdyje -

Turėtų sprogti šakele,

O ne spygliuotu vainiku

Pasruvusi kakta.

Jeigu ta nuodėmė -

Kančia tik sau,

Ją ištirpdys ir laikas;

Užgis žaizda,

Kad ir tekės iš jos

Tyli rauda kažkurį laiką.

Kaip ją užgydysi,

Jei ta kančia

Ir tavo artimam?

Jokia gėlių pynė

Nepridengia akių

Ir negalėsi niekada

Pakelti jų į dangų...

Kiek gyvenu,

O tokia nuodėme tikiu,-

Jos neužgydo laikas.

Taip savo sielą saugau,

Tu irgi saugok.