Gyvybės karalienė

 

Vanduo – gyvybės pradas,

Jeigu nusenka tvenkiniai,

Lietus papildo,

Upeliukai žiemą

Įšąla iki pačios žemės,

Išdžiūsta nuolatos

Vasarą prilytos balos,

Bet vis pakyla iš versmės

Net mažos čiurkšlės, –

Atsiveria iš gilumos

Gelmių pasaulis…

Žalia varlė pavirsta karaliene,

Paleidžia ir vaikus

Pasibastyt po platųjį pasaulį,

Nes žino, kad yra srovė,

Ryški meilės ugnis, –

Ji nuolatos sruvena;

Sugrįš ir atsiklaups

Prie gimto namo…

Girdėti iš toli:

„ Myliu, mama’’…