Miškas kalba

 

Pavasario rytą

Visas miškas klega,

Kiekvienas paukštelis

Sveikina saulelę

Ir visi supranta,

Nors skirtingai šneka…

Genys stuobrį kala,

Šarka šakas neša

Ir vis kažką tarška,

Balandis burkuoja,

Giria savo pačią,

Kad kiaušiniai skyla

Ir vaikų sulaukė…

Miškas kiek prityla,

Kai vaikučių laukia, –

Tolėliau čirena,

Vagių neprišaukia...

Kai į orą kyla,

Bijo plėšraus paukščio,

Viens kitam pasako,

Koks likimas laukia

Ir visi supranta…

Pagal vyturėlį tėvas bėrį kausto,

Kai dirvone pempė

„Gyvi, gyvi!’’ – šaukia;

Gilią vagą aria,

Kurmiarausius lygina,

Dalgę šmaikščią plaka,

Kai griežlės paklauso,

Ką jinai pasako…

Dirba ir žvėreliai –

Bebras medį graužia,

Tempia sau į dvarą,

Upelius užtvenkia, –

Net ir rudenėlį,

Kas kaip gali,

Švenčia.