Ne vienas lizdas
Mažo paukščio
Lieka išdraskytas,
Kai dalgį ima šienpjovys,
Nematantis toliau,
Tiktai per savo pėdą,
O galvoje -
Vien karvės pienas
Ir bėras arklys,
Kurie juk žiemą
Tiktai šieną ėda,
Tada ir žvanga dalgis
Ne širdis...
Nusipirkau šienapjovę,
Dabar net pradalgės nėra
Ir žolė ištaškyta...
Tokia civilizacijos dalia.
Nejaugi paukščiui
Vietos nebėra
Savam krašte?
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą