Visas dienas –
Šventas ir paprastas -
Išskirstome tarsi batus,
Kuriuos apsiauname iš ryto;
Jei lyja – vienus,
Aukštus guminius,
Kad nepasiektų kelių
Šaltas drebulys,-
Nelemtas tas lietus.
Juos numetame greitai,
Jei saulė prašvito,
Į rudenį jau šiltesnius.
Žiemą veltinių ieškome,-
Diena ši neprašyta,-
Ir vis nežinome,
Kada tikrai prasideda,
Tada ir judiname net varpus,
Kad švęsime tik vieną dieną -
Dar apie vaikus...
Visi prisimena, kad gimė,
Visi - pačiu laiku...
O vaikas nepasirenka
Ir lieka tik mažuoju
Laikrodėlio sraigteliu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą