Jau nuo senų laikų
Lietuvis žirgą
Ir karvę turėjo,-
Jie buvo kovai
Ir saviems vaikams,
Kad jie išaugtų
Stiprūs, narsūs,
Prie svečio ir prie pečiaus -
Visa kam...
Tėvelis vis sakydavo,-
Kada prispaudžia bėdos,-
Kad niekada nesėsk
Ant mažo asilo -
Taip patarė net nedraugams.
Jei dievas nedavė
Gražios karvutės,
Tai susikišk,
Kur netelpa,
Ir ožką...
(Čia tiktai draugams).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą