2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis

Iš vieno gyvenimo istorijos



Visų laikų istorijos
Į vieną lapą
Jau nesurašysiu,
Be to, jos ir netikrinau,
Todėl ir nežinau.
Sakau tik tai,
Ką aš pati galiu matyti,
Paliesti ir patikrinti,
Ir ne daugiau.
Visų gyvūnų,
Paukščių nepažįstų,
Nors jų giesmių klausau;
Gerai, kad atskiriu
Gaidį nuo vištos,-
Su žąsimis blogiau...
Ir ko tik nelaikiau -
Vis lakinau, dar glosčiau,
Kiti po vandenį teškenosi,-
Tik žuvimis jas vadinau,
Turėjo ir vardus,
Bet anatomijos jų neskaičiau.
O štai po šitiek metų,
Pasirodo, visko reikia,
Nes pykčio gal istorijoj,
Oi, daug dažniau...



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą