Keistai atrodo žmonės,
Kurie kažkur kapstosi,
Ne ten ir krapštosi,
Seka visų kitų žingsnius;
Jie tik bailiai - ne vietoje suloja,
Nors dairosi budriu žvilgsniu.
Atrodo, net įkąstų artimui,
Kad pasirodytų pats sau
Iškilesniu ir gudresniu.
Patikimiausias - mažas pudelis,-
Toks išpraustas ir baltas,
Vis nukerpamas ir be kailinių.
Bet žiemą, rudenį jam šalta,
Todėl neloja net ant svetimų...
O ką žinai, gal pažintys pravers,
Kai nebus artimų.
(Daiktų pasaulyje)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą