Rytais geriu vien kavą,
Kad nuo žiedų kvapų
Nesvaigtų taip galva,-
Turiu spaudimą mažą,
Nepakeliu net vakare...
Sakau, gal jau širdelė
Į senatvę sušlubavo,
Išsiplėtė nuo meilės,
Kuri buvo ne pirma,
O gal jausmai vėlavo
Ir prie arbatos kvietė
Tiktai vakare...
Saulėlydis ir tau
Į plikę atkeliavo,
Dar sėdime abu greta,
O uodas zyzia paausy
Tiktai sava kalba:
-Geriu tik gryną kraują tavo
Tik dėl vaikučių savo,
O meilė - būna ir nėra...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą