Ilgus metus laikiau papūgas,-
Visokių buvo rūšių ir spalvų,-
Vis krapšto viena kitą
Ir ko ten ieško vis nesuprantu.
Štai pagaliau viena nupliko
Ir nebeturi marškinių,
Tada ir pamačiau dalyką,
Kuriuo ir nelabai tikiu...
Tik vienos utėlės dieną išvydo,
O ji tik laksto prie kitų
Ir ieško, nuo kurios apsikrėtė,
Bet kitos veja po velnių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą