Melas

Pastebėjimas

Žmogus dažnai,

Kai pradeda meluoti,

Sunkiai ir sustoja,

Tarytum melas

Jau įgauna kojas -

Per lipnų purvą

Vis toliau klampoja

Ir kuo ilgiau,

Labiau meluoja...

Gal ir atsisuka kada

Ir pasižiūri,

Kiek liko tos tiesos

Ant trumpo tako,

Kurios ir melas šiek tiek turi.

Nė vienas pojūtis

Tiek žymių nepalieka,

Kaip melas vidury nakties -

Net žiburį užžiebia.

Kiti pamatę patiki,

Dažnai į jį atbėga

Ir nežinodami,

Kodėl ir ko,

Paploja net „valio“ surėkia,

O purvas iš po padų

Kaip juodas melas drebia...

Kuo tada tikėti?