Nesutikau bedievių,
Tiktai laisvamanių,
Kurių ir buvo, bus;
Nuo kada ugnį garbino,
Kurią iš Dzeuso pavogė
Pusdievis Prometėjas,
Nors ir gyveno kalvis
Prie jo taip ilgai ...
Nebuvo tuščios vietos -
Atėjo ir kiti dievai:
Ant kalno Mozė skelbė
Savo gražią tiesą,
Kuri gyvuoja iki šios dienos
Ir sugyvena su kitais.
Kitur karaliai rašė,
Savo pavaldiniams davė,
Kad tik gyventų taikiai
Ir amžinai gražiai.
Dabar ir nebijau
Pasaulio pabaigos -
Tai tik kūrėjo sąžinė,
Labiau bijausi karo
Ką matė dar tėvai...
Nėra pasaulyje
Nė vieno gyvo padaro,
Kuris prieš mirtį
Nesišauktų Dievo,
Kur jį įsivaizduoja,
Ar labai aukštai
Arba žemai - giliai, giliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą