Įdomūs ginčai net miške,
Kur kalba šarkos,-
Jų uodega ilga,
Todėl ir kraipo...
Viena išgirsta genį,
Kalantį dreves,
Ir kitai sako:
-Kaip snapas neatšimpa?
Atitaria kita;
-Girdėjau, kėkštas giles renka,
Kam jam tos šiukšlės,
Negi jis lesa, juokas!?
Trečia priskridusi,
Ko nenugirdo,
Ir jau savo gieda:
-Tas šuo baisūnas patvory
Man savo puode
Lesti nebeduoda.
O kaip tada gyvena šarkos,
Kurioms sodžius toli?
Paskaito tik medžių raštus
Ir visoms žinią atiduoda...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą