Kalėdų naktį
Būna ir žvaigždėta,
Būna, kad mėnuo
Nuo mergaičių pasislėpęs
Sau dailina ūsus,
Kad būtų naktį šią
Į labdaringą Senį panašus...
Vakarė atnešė prie stalo
Nemirtingą MEILĘ,
O tas keistuolis
Ėmė ir paleido...
Atskrido ir ant stogo
Švelniai nusileido,
Kur sėdi tėvas
Ir jų mamytė karaliauja,
O aplink stalą
Jau vaikučių pulkas
-Mums nebereikia meilės,-
Juk tiek burnų,
O dovanėlių – begalė!
Šaltis neklausęs spūstelėjo,
Abu į vieną lovą
Nakčiai glustelėjo...
Bus dar vaikučių,
Bus ir dovanėlių...
Minkšti tie sniego patalai,-
Kasmet Kalėdos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą