Skarda būna ne auksinė,
Ji rūdija - ir jau skylės,
Bet kitokios būtų brangios,-
Tuoj nušvilptų iš palangės.
Dabar stovi mašinytė,
Šuo nesaugo, ką darysi...
Prabanga tam kaimo žmogui
Ne visuomet - gerai progai.
Kol dar atsidaro durys,
Ir važiuoju toks, prakiuręs...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą