Kvailų
žuvų nėra,
Tik tos į
bradinį patraukia,
Kai būna
dar pavasario vanduo,-
Kaip
purvina bala,-
Tada ir
kuojai
Plaukai
pasišiaušia,
Nemato
pinklių,
Girdi, ką
pati girdėti nori,
Ir žodis
„myliu“skamba ausyse.
Žiūri į
atvaizdą vandenyje -
Dar toks
žavus ir jaunas,
Duobutė
net skruoste,
O kada iš
vandens ištraukia,
Žuvelė
net suklinka:
-Kokia
šiurkšti barzda!
Bet tada
jau keptuvė laukia:
-Gerai bus
neskusta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą