Tėvų pavyzdys

Turėjau pavyzdį tėvų;

Daug ko nesupratau,

Kol augau,-

Vis būdavo jie prie darbų,

Bet akyse jų brendau.

Kur aš ėjau,

Jie matė ir pasaugojo,

Kad nepargriūčiau,

Nenusibalnočiau kelių,

Nesutikčiau blogo draugo...

Oi, upeliuku tik vasarą bridau,-

Pavasarį toks polaidis,

Kad ir tiltelį keldavo,

Nuplukdo rąstgalius,

Tėvelis vėl suręsdavo.

Dar ne savo galva ir gyvenau,

Tėvų klausiau,

Bet štai atėjo metas,

Kai mamą verkiančią mačiau

Prie tėtės karsto:

-Oi, Poviliuk, paimk mane greičiau!

Tik vieną kartą

Tokį vaizdą vaikai matėme...

.