Prisėdau

Rašau visiems,

Bet artimiausi Jūs,

Brangieji mano anykštėnai,-

Čia ta pati šnekta

Ir tas pats vėjas.

Kada nuplėšia stogą,

Padėti skubame kaimynui

Ir ieškome vinių,

Kurie į gegnę sriegiami...

Kada tvirta troba

Ir giminės ateina,

Prie stalo kiekvienam vieta

Ir krėslą statosi šalia

Pats šeimininkas.

Tada prasideda kalba

Apie gerus metus

Ir derlių menką,

Apie išgulusius rugius

Nuo trąšų pertekliaus,-

Kiti, tolimesni, gal to nepastebi...