Širšės
tupiasi ant saulės -
Čia visa
jų ir apgaulė.
Sėdasi
tenai senukai,
Pakelia
kepkės snapiuką,
Kad geriau
matytų sodą,
Net ir
akinius nuvožia.
Tada ir
nemato blogio,
Kuris tyko
jų panosėje...
O vapsva
juk atspari,
Nors
prisėdi, vis žavi...
Taip
rainuotoji ir gelia,
Jei nekyli
nuo suolelio...
Oi, kažkas
dabar įgėlė,-
Juk žiema,
vasario sniegas,
Visos
vapsvos netgi miega!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą