Iš mūsų gimtos žemės –
Akmuo ir geležis
Ir birus geltas smėlis,
Kalnai – tai priekalas,
Ant kurio vis kalame
Savo mintis ir darbus,
Angelo sparnais skrajojame,
Į patį dangų žiūrime,
Ant rankų laikome kantrybę,
Pagarbą kitiems iškėlę…
Žmonės – angelai,
Jie kuria ir svajoja,
Pastato ir miestus,
Sumūrija bažnyčias,
Kryželiuose ir saulę atkartoja…
Lenkiuosi žemei,
Dangui padėkoju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą