Ona Baliukienė ir mokinys
Po daugel metų, –
Rodos, tolimi keliai,
Bet greta – mūsų pėdos,
Jos minamos giliai,
Kartodavosi vis kiekvieną,
Naujai nušvitusį rugsėjį…
Kiekvieną dieną daugel metų
Žiūrėjom viens kitam ir į akis,
Kai skaitėme tą patį tekstą,
Nušvisdavo kitaip ir „ Laimės žiburys’’,
Kvepėdavo, lyg duonos kepalas,
Naujai atriektas…
Po daugel metų susitinkame
Jau naujame kely –
Abu žili, sunku ir atpažinti,
O akys šviečia laime, –
Du žiburėliai iš aukštų kalvų,
Anykščių ir Vilniaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą