Prisimename darbus,
Kai būna ir šventės,
Laisva diena – po pamokų,
Kada nesėdi per naktis
Ant stalo užsikvempęs,
Nebrauki per sąsiuvinį
Raudonu pieštuku…
Raides gali pabraukti,
Kitą kartą pataisyti, –
Taip auga ir žmogus,
Kai priima, kas pasakyta,
Ir prideda savo faktus…
Nebeskiriu nė vienos raidės, –
Visos jos vienodai brangios,
Nebevingiuoju – per vėlu,
Dabar man – tikra šventė,
Kai galiu sveikinti visus,
Suaugusius vaikus
Ir savo mokinius,
Į save jau panašius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą