Gyvenimo krepšelis

 

Negali būt, kad senstame,

Nes mokomės vis iš gyvenimo,

Paskui į dangų žengiame,

Drauge ir patirtį

Tenai nusinešame ir daliname,

Tarsi atlaisvinam gėlių krepšelį…

Negali būt, kad nueini į pragaištį, –

Kiekvienas žingsnis –

Vis kitiems,

Juk tu tiki, kaip aš,

Kad amžinas mūsų pasaulis,

Kol augs medelis

Ar gėlė…

Negali būti, kad esi senelis,

Jaunystės akys žiūri

Iš vaikaičių foto

Naujame albume,

Tik kažkodėl tu – apačioje,

O jie jau – viršuje…

Negali būti, kad greit prabėga vasara,

Jinai sugrįš ir kitąmet,

Tik mes žiūrėsime į nauja daigą –

Gėlės, medelio –

Matysime jį ir vaikaičių akyse , –

Jie bus panašūs į mane,

Tave…