Anksčiau arba vėliau
Nuskins šalna
Ir paskutinius žiedelius,
Rašys ant ledo
Šaltis savo pieštuku
Baltas gėles
Ir snaigių žvaigždutes
Visur barstys,
Į kupetas sutvirtins…
Randu į snaiges panašių
Vėlyvų rudens gėlių,–
Jos trapios ir nežymios,
Kaip ant mažų langų
Senoj tėvelių pirkioje,
Mano svajų sodyboje …
Papūčiau šiltu kvapu –
Ištirpo, lyg nuvyto,
Žiūriu į pievą –
Balta, tuščia,
Tik kiškio pėdos
Zigzagais išbarstytos…
Laukai, laukeliai,
Kiek ilgų dienų
Reikės dar jums kentėti,
Kol prisikels nuo pat šaknų
Nauja gėlės žvaigždutė –
Kitų metų tiltas?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą