Senatvė – tai ilga liga,
Neturinti simptomų,
Visi ja suserga,
Bet neįsidėmi metų
Nuo kada prasideda
Ir tęsiasi lig šiolei…
Vieniems anksčiau,
Kitiems vėliau pražyla smilkiniai,
Padažo – užmaskuoja,
Kai pleišėja nagai,
Stipriau tik įsikimbama
Į stalą, suolą…
Nebūtina sakyti – skauda sąnarius, –
Nejaučia jaunas,
Kol jo neužpuola,
Sunkesnis žingsnis darosi,
Prabundama anksčiau –
Nebeima ir miegas,
Šaltas vis atrodo guolis…
Senatvėje nerūpi paistalai, –
Visas apkarsta
Nuo pradžios ligi pat galo,
Sugrubusia ranka graibstai
Gyvenimėlio paskutinį lašą,
O vakare dėkoji
Už trumpėjančią dienelę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą